Kada reikalinga privalomoji mediacija ir kaip ją pradėti?
Jeigu šeimos klausimas tapo ginču, prieš kreipiantis į teismą dažnai būtina tinkamai inicijuoti mediaciją. Tai nereiškia, kad privalote bet kokia kaina susitarti – tačiau netinkamai praleidus šį etapą teismas gali nepriimti procesinių dokumentų.
Ji paprastai privaloma, kai tarp šeimos ginčo šalių yra realus nesutarimas ir klausimas teisme būtų nagrinėjamas ginčo teisena – pavyzdžiui, dėl skyrybų, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo ar turto. Jei abi šalys dėl visko jau sutaria ir teismui teikia bendrą prašymą bei parengtą susitarimą, privalomosios mediacijos dažniausiai nereikia.
Kas yra mediacija ir ko ji nepakeičia?
Mediacija – konfidencialus ginčo sprendimo procesas, kuriame neutralus mediatorius padeda šalims pačioms rasti abiem priimtiną sprendimą. Mediatorius nėra teisėjas ir nepriima šalims privalomo sprendimo.
Mediatorius valdo procesą
Padeda apibrėžti ginčo klausimus, struktūruoja pokalbį, užtikrina abiejų šalių galimybę pasisakyti ir padeda tikrinti galimus sprendimus.
Šalys valdo rezultatą
Joks susitarimas neatsiranda be šalių valios. Galima susitarti dėl viso ginčo, dalies klausimų arba mediaciją užbaigti nesusitarus.
Teisinė konsultacija – atskiras vaidmuo
Neutralus mediatorius negali tapti vienos šalies advokatu. Jei reikia individualiai įvertinti teises, rizikas ar dokumento pasekmes, verta atskirai pasitarti su teisininku.
Privalomas yra įstatyme nustatytas ikiteisminis etapas ir tinkamas jo inicijavimas. Dalyvavimas procese grindžiamas šalių valia, o iš mediacijos galima pasitraukti. Nesusitarus išlieka teisė kreiptis į teismą.
Kokiems šeimos ginčams mediacija paprastai privaloma?
Pagrindinis kriterijus – ne vien šeimos santykis, o realus ginčas, kuris būtų nagrinėjamas civilinio proceso ginčo teisena ir dėl kurio šalys gali sudaryti taikos sutartį.
| Ginčas | Kada mediacija aktuali | Ką galima spręsti |
|---|---|---|
| Santuokos nutraukimas esant ginčui | Kai nesutariama dėl pačių skyrybų, kaltės ar santuokos nutraukimo pasekmių. | Skyrybų pagrindas, vaikai, išlaikymas, turtas, prievolės ir kitos pasekmės. |
| Vaiko gyvenamoji vieta | Kai tėvai nesutaria, su kuriuo iš jų vaikas turėtų gyventi. | Gyvenamoji vieta, praktinė priežiūra, sprendimų priėmimas ir susiję klausimai. |
| Bendravimo su vaiku tvarka | Kai nėra susitarimo dėl savaitgalių, atostogų, švenčių ar nuotolinio ryšio. | Grafikas, perdavimas, kelionės, informavimas ir lankstumo taisyklės. |
| Vaiko ar pilnamečio vaiko išlaikymas | Kai ginčijamas išlaikymo dydis, forma, skola ar anksčiau nustatytos sumos pakeitimas. | Suma, mokėjimo diena, indeksavimas, papildomos išlaidos ir pakeitimo sąlygos. |
| Turto padalijimas ir naudojimas | Kai nesutariama dėl bendro turto, skolų, kompensacijų ar naudojimosi turtu. | Turto objektai, dalys, išmokos, terminai, paskolos ir praktinis įgyvendinimas. |
| Kiti šeimos ginčai | Kai ginčas gali būti išspręstas taikos sutartimi. | Pavyzdžiui, tėvystės nustatymo ar artimųjų išlaikymo klausimai, priklausomai nuo situacijos. |
Kada privalomosios mediacijos paprastai nereikia?
Ne kiekvienas šeimos teisės klausimas yra ginčas. Kai šalys dėl visko sutaria arba byla pagal įstatymą nepriskiriama mediacijai, nereikėtų dirbtinai kurti privalomojo etapo.
- Skyrybos bendru sutikimu. Abu sutuoktiniai sutaria dėl skyrybų ir visų privalomų pasekmių, todėl teismui teikiamas bendras prašymas ir sutartis.
- Nėra realaus ginčo. Šalys jau turi konkretų susitarimą ir reikia tik tinkamai parengti bei pateikti dokumentus.
- Tėvų valdžios apribojimo bylos. VGTPT jas nurodo tarp atvejų, kuriems privalomoji mediacija netaikoma.
- Tėvystės nuginčijimas, įvaikinimas ir gimimo fakto nustatymas. Tai nėra įprasti disponuojami ginčai, kuriuos šalys gali laisvai užbaigti taikos sutartimi.
- Santuokos sudarymo ar pripažinimo negaliojančia bylos. Joms taikomos atskiros teisės normos ir procedūros.
Mediacijos įstatymas numato privalomosios mediacijos išimtį, kai į teismą kreipiasi smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas. Išimties taikymas priklauso nuo įstatyme nustatytų sąlygų ir turimų duomenų, todėl situaciją būtina vertinti individualiai.
Jei kyla tiesioginis pavojus, skambinkite 112. Saugumo klausimai neturi būti atidėliojami vien dėl įprastos mediacijos procedūros.
Kada mediacija gali būti nesaugi ar netinkama?
Mediacijai reikia bent minimalios galios pusiausvyros ir galimybės laisvai išreikšti valią. Esant bauginimui, kontrolei, persekiojimui ar smurto rizikai, susitarimas gali neatspindėti tikrosios silpnesnės šalies valios.
- Apie smurtą ar grasinimus informuokite dar prieš procesą.
- Nesutikite su nesaugiu tiesioginiu kontaktu vien dėl spaudimo „tartis“.
- Skubias apsaugos priemones vertinkite atskirai nuo derybų.
- Prieš pasirašant dokumentus naudinga turėti nepriklausomą teisinę konsultaciją.
Kaip praktiškai vyksta privalomoji mediacija?
Procesas prasideda ne nuo abstraktaus pokalbio, o nuo ginčo dalyko, šalių kontaktų ir aiškios informacijos, kokius klausimus siekiama išspręsti.
- Įvertinamas ginčo pobūdis. Patikrinama, ar klausimas priskiriamas privalomajai mediacijai ir kokios problemos turi būti sprendžiamos.
- Pateikiami pagrindiniai duomenys. Reikalingi šalių vardai, kontaktai ar dokumentų įteikimo adresai, ginčo aprašymas ir kita procesui svarbi informacija.
- Procesas inicijuojamas. Mediatorius patikrina informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į kitą ginčo šalį.
- Kita šalis informuojama. Lietuvoje gyvenanti šalis atsakymui paprastai turi 14 dienų nuo pranešimo išsiuntimo, užsienyje gyvenanti – 30 dienų.
- Suderinamas susitikimas. Šalims sutikus, susitariama dėl laiko, formato, proceso taisyklių ir reikalingų dokumentų. Susitikimai gali vykti nuotoliniu būdu.
- Nagrinėjami ginčo klausimai. Aptariami interesai, faktai, galimi sprendimai ir praktinės jų įgyvendinimo sąlygos.
- Įforminamas rezultatas. Fiksuojamas susitarimas, dalinis susitarimas arba mediacijos pabaiga, kad prireikus būtų galima tęsti teisinį procesą.
Jeigu kita šalis atsisako arba neatsako
Vienos šalies nenoras dalyvauti nesuteikia jai teisės neribotai užblokuoti kito asmens kreipimosi į teismą.
- Svarbu turėti teisingus kitos šalies kontaktinius duomenis.
- Kvietimas turi būti išsiųstas tinkamai ir turi būti išlauktas nustatytas terminas.
- Nesutikimas arba atsakymo nepateikimas fiksuojamas mediacijos dokumentuose.
- Užbaigus privalomąjį etapą galima rengti dokumentus teismui.
Ko nedaryti, jei tikitės, kad kita šalis neatsilieps?
Neteisinga manyti, kad pakanka patiems išsiųsti vieną žinutę „siūlau mediaciją“. Teismui svarbu, kad privalomoji išankstinė procedūra būtų atlikta teisės aktų nustatyta tvarka ir tai patvirtintų tinkamas dokumentas.
Atsisakęs mediacijos asmuo nepraranda teisės gintis teisme, o mediaciją inicijavusi šalis nelaimi ginčo automatiškai. Mediacijos pabaiga tik atveria procesinį kelią ginčą perduoti spręsti teismui.
Kaip pasirengti, kad mediacija nebūtų tuščias pokalbis?
Geras pasirengimas didina tikimybę, kad per skirtą laiką bus sprendžiama problema, o ne kartojami seni kaltinimai.
Įvardykite konkretų tikslą
Ne „noriu teisingumo“, o konkretus grafikas, suma, turto padalijimo modelis, terminas ar kitas įgyvendinamas rezultatas.
Atskirkite faktus nuo emocinių vertinimų
Datos, mokėjimai, dokumentai ir realios aplinkybės padeda spręsti ginčą geriau nei apibendrinimai „jis visada“ ar „ji niekada“.
Paruoškite daugiau nei vieną variantą
Turėkite pageidaujamą sprendimą, priimtiną kompromisą ir aiškią ribą, kurios negalite peržengti.
Surinkite svarbius dokumentus
Teismo sprendimus, sutartis, turto duomenis, vaiko išlaidų lentelę, mokėjimų istoriją ar kitą ginčui reikšmingą medžiagą.
Įvertinkite praktinį įgyvendinimą
Kas, kada ir kaip vykdys susitarimą? Kas nutiks vėluojant, pasikeitus aplinkybėms ar nevykdant įsipareigojimo?
Prieš pasirašydami supraskite pasekmes
Jeigu susitarimas sudėtingas arba viena šalis turi daugiau informacijos, verta dokumentą individualiai įvertinti su teisininku.
Kuo gali baigtis mediacija?
Sėkmė nėra tik vienas galutinis dokumentas. Net dalinis susitarimas gali sutrumpinti būsimą teismo procesą ir sumažinti ginčijamų klausimų skaičių.
Visiškas susitarimas
Šalys išsprendžia visus ginčo klausimus. Parengiama taikos sutartis ar kitas situacijai tinkamas dokumentas ir prireikus pateikiamas teismui tvirtinti.
Dalinis susitarimas
Susitariama, pavyzdžiui, dėl vaikų, bet ne dėl turto. Teismui lieka spręsti tik nebaigtą ginčo dalį.
Mediacija baigta nesusitarus
Išduodamas ar parengiamas procedūros pabaigą patvirtinantis dokumentas. Tai leidžia, esant pagrindui, kreiptis į teismą.
Ji patvirtina privalomosios procedūros atlikimą ar pabaigą, bet nenustato, kuri šalis teisi. Jei susitarimo nėra, ginčo rezultatą sprendžia teismas pagal pateiktus reikalavimus ir įrodymus.
Ką mediatorius gali ir ko negali?
- Gali paaiškinti mediacijos eigą ir proceso taisykles.
- Gali padėti tiksliai suformuluoti ginčo klausimus.
- Gali organizuoti bendrus ar atskirus pokalbius, jei tai tinkama.
- Gali padėti kurti ir tikrinti galimus susitarimo variantus.
- Gali fiksuoti pasiektą rezultatą ir mediacijos pabaigą.
Kada mediacija gali būti nepakankama?
Mediacija veiksminga tada, kai abi šalys bent minimaliai pasirengusios kalbėtis sąžiningai. Ji neturėtų būti naudojama vilkinti, slėpti informaciją ar spausti silpnesnę šalį.
Reikia skubios apsaugos
Esant smurto, turto paslėpimo, vaiko išvežimo ar kitai neatidėliotinai rizikai gali reikėti skubių teisinių priemonių.
Nėra informacijos pusiausvyros
Jei viena šalis slepia turtą, pajamas ar dokumentus, neįmanoma saugiai susitarti nežinant realios situacijos.
Procesas naudojamas vilkinti
Jei viena šalis nuolat keičia poziciją, neatvyksta ar siekia tik atidėti teismą, mediaciją gali būti tikslinga užbaigti.
Dažniausios klaidos prieš ir per mediaciją
Mediacija su aiškia proceso kryptimi
Padedame įvertinti ginčą, inicijuoti privalomąją mediaciją, susisiekti su kita šalimi ir nuotoliniu būdu ieškoti praktiškai įgyvendinamo sprendimo.
| Paslauga | Kaina | Ką gaunate |
|---|---|---|
| Pirminis situacijos įvertinimas | Nemokamai | Trumpai nustatome, ar jums aktuali mediacija ir koks galėtų būti tolesnis žingsnis. |
| Individuali teisinė konsultacija | 19 € | Konkrečių klausimų atsakymai ir veiksmų planas; suma įskaitoma į vėliau pasirinktą paslaugą. |
| Privalomoji mediacija šeimos ginče | 49 €/val. | Proceso organizavimas ir profesionalus neutralios mediatorės vedamas procesas. |
| Susitarimo ar procesinių dokumentų rengimas | Pagal apimtį | Individualus dokumentas pagal mediacijos rezultatą ir pasirinktą teisinį kelią. |
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar privalomoji mediacija būtina visoms skyryboms?
Ne. Jeigu sutuoktiniai skiriasi bendru sutikimu ir yra susitarę dėl visų privalomų santuokos nutraukimo pasekmių, privalomosios mediacijos paprastai nereikia. Ji aktuali tada, kai yra realus šeimos ginčas, nagrinėtinas ginčo teisena.
Ar kita šalis privalo dalyvauti mediacijoje?
Kita šalis turi teisę sutikti arba nesutikti dalyvauti. Privalomas yra tinkamas mediacijos inicijavimas. Jei šalis atsisako arba per nustatytą terminą nepateikia sutikimo, procedūros pabaiga tinkamai įforminama ir ginčas gali būti perduodamas teismui.
Kiek laiko kita šalis turi atsakyti?
Pranešime paprastai nurodoma, kad Lietuvoje gyvenančios šalies sutikimas turi būti gautas per 14 dienų nuo pranešimo išsiuntimo. Jei pranešimas siunčiamas kitoje valstybėje gyvenančiai šaliai – per 30 dienų.
Ar mediacija gali vykti nuotoliniu būdu?
Taip. Šalių ir mediatoriaus susitarimu mediacija gali vykti vaizdo ryšiu, telefonu, elektroniniu paštu ar derinant kelis būdus. Svarbu užtikrinti šalių tapatybę, konfidencialumą ir realią galimybę dalyvauti.
Ar mediatorius nusprendžia, kuri šalis teisi?
Ne. Mediatorius yra neutralus proceso vadovas, o ne teisėjas. Jis nepriima privalomo sprendimo ir neatstovauja nė vienai šaliai. Galutinį susitarimą savanoriškai priima pačios šalys.
Ar galima susitarti tik dėl dalies klausimų?
Taip. Pavyzdžiui, galima susitarti dėl vaiko bendravimo ir išlaikymo, bet nesusitarti dėl turto. Dalinis susitarimas gali sumažinti būsimo teismo proceso apimtį.
Ar mediacijos susitarimas iš karto vykdomas kaip teismo sprendimas?
Priklauso nuo dokumento ir situacijos. Kad taikos sutartis turėtų teismo sprendimui būdingą vykdytinumą, ją paprastai reikia pateikti teismui tvirtinti. Šeimos bylose teismas taip pat tikrina, ar susitarimas nepažeidžia vaikų ir kitų saugomų interesų.
Ar smurtą patyręs asmuo privalo dalyvauti mediacijoje su galimu smurtautoju?
Mediacijos įstatyme numatyta išimtis, kai į teismą kreipiasi smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita šalis yra galimas smurtautojas. Išimties taikymas vertinamas pagal įstatymo sąlygas ir konkrečius duomenis. Esant skubiam pavojui reikia kreiptis numeriu 112.
Oficiali informacija ir teisiniai šaltiniai
Procedūros sąlygos gali keistis, todėl ginčo rūšį, terminus ir išimtis verta tikrinti aktualiuose pirminiuose šaltiniuose.
Privalomosios, neteisminės ir teisminės mediacijos pagrindai, terminai bei išimtys.
Galiojanti redakcija e. Seime →VGTPT paaiškinimas apie atvejus, inicijavimą, reikalingus duomenis ir atsakymo terminus.
Skaityti VGTPT informaciją →Kada privalomoji mediacija netaikoma ir kokiems šeimos ginčams ji aktuali.
Atidaryti oficialius DUK →Paaiškinimas apie mediaciją, kai civilinė byla jau nagrinėjama teisme.
Skaityti teismai.lt →Susiję straipsniai pagal ginčo pobūdį
Norite tinkamai pradėti mediaciją, o ne prarasti laiką formalumams?
Įvertinsime ginčo pobūdį, padėsime pradėti procesą, susisieksime su kita šalimi ir nuotoliniu būdu ieškosime praktiškai įgyvendinamo sprendimo.
Šiame straipsnyje pateikiama bendro pobūdžio informacija, o ne individuali teisinė išvada. Privalomosios mediacijos taikymas, išimtys, procesas ir reikalingi dokumentai priklauso nuo konkretaus ginčo bei aktualios teisės aktų redakcijos.