Skyrybos be sutikimo Lietuvoje (2026): ką daryti, jei sutuoktinis nesutinka skirtis?

Atnaujinta 2026 m. · Šeimos teisė

Sutuoktinis gali nesutikti, neatsakyti į žinutes ar vilkinti sprendimus, tačiau vien jo prieštaravimas nesuteikia teisės neribotai išlaikyti faktiškai iširusios santuokos. Svarbiausia pasirinkti tinkamą teisinį kelią.

Trumpai: išsiskirti be kito sutuoktinio sutikimo Lietuvoje galima, tačiau procedūra priklauso nuo faktinių aplinkybių. Vienais atvejais teikiamas prašymas pagal Civilinio kodekso 3.55 straipsnį, kitais – ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.
Nesutikimas nėra vetoKitas sutuoktinis negali vien savo noru visam laikui sustabdyti skyrybų.
Procedūros skiriasiPrašymas vieno sutuoktinio vardu ir ieškinys dėl kaltės nėra tas pats procesas.
Sprendžiamos pasekmėsKartu vertinami vaikų, išlaikymo, turto, skolų ir kiti klausimai.

Ką teisiškai reiškia „skyrybos be sutikimo“?

Kasdienėje kalboje šiuo terminu dažniausiai apibūdinama situacija, kai vienas sutuoktinis nori nutraukti santuoką, o kitas tam prieštarauja, atsisako pasirašyti dokumentus, neatsako arba kelia papildomas sąlygas. Tačiau teisės aktuose nėra vienos universalios procedūros, pavadintos „skyrybomis be sutikimo“.

Teisinį kelią lemia ne vien kito sutuoktinio pozicija, bet ir tai, kiek laiko gyvenama skyrium, ar keliami kaltės klausimai, ar yra nepilnamečių vaikų, bendro turto, paskolų, išlaikymo reikalavimų ir kitų ginčų.

Svarbu atskirti: sutuoktinio parašas reikalingas skyryboms bendru sutikimu, tačiau jo atsisakymas pasirašyti nereiškia, kad santuoka negali būti nutraukta teismo tvarka.

Trys galimi keliai nutraukti santuoką

Taikiausias kelias

Bendru sutikimu

Jeigu derybų ar mediacijos metu pavyksta susitarti dėl visų pasekmių, procesą galima pakeisti į skyrybas bendru sutikimu. Tai paprastai sumažina konflikto, išlaidų ir neapibrėžtumo.

CK 3.55 straipsnis

Vieno sutuoktinio prašymu

Tai speciali procedūra, kuri galima tik esant bent vienai įstatyme aiškiai nustatytai sąlygai. Vien fakto, kad kitas sutuoktinis nesutinka, šiai procedūrai nepakanka.

CK 3.60–3.64 straipsniai

Dėl vieno ar abiejų kaltės

Teikiamas ieškinys, kai santuoka faktiškai iširo dėl esminio sutuoktinio pareigų pažeidimo. Atsakovas gali ginčyti kaltę ir prašyti pripažinti kito arba abiejų sutuoktinių kaltę.

Kada galima kreiptis vieno sutuoktinio prašymu?

Civilinio kodekso 3.55 straipsnyje nustatyta, kad šis kelias galimas, kai egzistuoja bent viena konkreti sąlyga:

  • Sutuoktiniai daugiau kaip vienerius metus gyvena skyrium (separacija).
  • Po santuokos sudarymo vienas sutuoktinis teismo pripažintas neveiksniu.
  • Vienas sutuoktinis teismo pripažintas nežinia kur esančiu.
  • Vienas sutuoktinis ilgiau kaip vienerius metus atlieka laisvės atėmimo bausmę už netyčinį nusikaltimą.

Dažna klaida: manyti, kad bet koks gyvenimas atskirai automatiškai leidžia pateikti paprastą prašymą pagal CK 3.55 straipsnį. Prieš pasirenkant procesą būtina įvertinti faktus, turimus dokumentus ir teismų taikomą procedūrą.

Kada keliama sutuoktinio kaltė?

Sutuoktinis gali prašyti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, kai šis iš esmės pažeidė santuokines pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Civiliniame kodekse, be kita ko, nurodomos kaltės prezumpcijos, susijusios su tyčiniu nusikaltimu, neištikimybe, žiauriu elgesiu arba šeimos palikimu ir visišku nesirūpinimu ja ilgiau kaip vienerius metus.

Tai nereiškia, kad vien pareiškimas apie kaltę bus automatiškai pripažintas. Teismas vertina šalių paaiškinimus ir įrodymus, o tam tikrais atvejais gali konstatuoti abiejų sutuoktinių kaltę.

Ar prieš teismą būtina privalomoji mediacija?

Privalomoji mediacija taikoma šeimos ginčams, kurie nagrinėjami ginčo teisena. Todėl ji ypač aktuali, kai nesutariama dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo, turto arba kai reiškiamas ieškinys dėl kaltės.

Tačiau procedūra priklauso nuo pasirinkto teisinio pagrindo. Pavyzdžiui, prašymas pagal CK 3.55 straipsnį nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka, todėl nereikėtų automatiškai visų „skyrybų be sutikimo“ atvejų laikyti vienodais.

Jeigu kita šalis atsisako dalyvauti: pats atsisakymas paprastai neužkerta kelio vėliau kreiptis į teismą. Svarbu tinkamai inicijuoti mediaciją ir turėti dokumentą, patvirtinantį, kad ikiteisminė stadija atlikta arba mediacija neįvyko.

Mediacija nėra vien formalumas. Net kai santuokos išsaugoti neįmanoma, jos metu galima susitarti bent dėl vaikų, išlaikymo, bendravimo, turto ar skolų. Tuomet teisme lieka mažiau ginčijamų klausimų.

Kaip praktiškai vyksta skyrybos, kai sutuoktinis nesutinka?

1

Įvertinamas teisinis pagrindas

Pirmiausia nustatoma, ar yra CK 3.55 straipsnio sąlyga, ar reikia reikšti ieškinį dėl kaltės, kokie yra ginčai dėl vaikų, išlaikymo, turto ir prievolių.

2

Prireikus inicijuojama mediacija

Jeigu ginčas turi būti nagrinėjamas ginčo teisena, prieš kreipiantis į teismą atliekamas privalomosios mediacijos etapas. Pasiektas dalinis susitarimas taip pat gali būti naudingas.

3

Surinkami dokumentai ir įrodymai

Aktualūs santuokos, vaikų, pajamų, turto, paskolų, mokėjimų ir faktinio gyvenimo aplinkybes patvirtinantys dokumentai. Tikslus sąrašas priklauso nuo pareikštų reikalavimų.

4

Parengiamas prašymas arba ieškinys

Dokumente turi būti ne tik prašymas nutraukti santuoką. Jame suformuluojami reikalavimai dėl vaikų, išlaikymo, turto, skolų, pavardės ir kitų santuokos nutraukimo pasekmių.

5

Dokumentai pateikiami teismui

Procesinius dokumentus galima pateikti elektroniniu būdu per e.teismas.lt arba kitais teisės aktuose numatytais būdais. Kompetentingas teismas priklauso nuo procedūros ir bylos aplinkybių.

6

Kita šalis informuojama ir byla nagrinėjama

Sutuoktiniui suteikiama galimybė pateikti savo poziciją, prieštaravimus ir reikalavimus. Vien dokumentų ignoravimas savaime nesustabdo proceso, tačiau teismas turi užtikrinti tinkamą informavimą.

7

Priimamas teismo sprendimas

Teismas sprendžia dėl santuokos nutraukimo ir kitų pareikštų reikalavimų. Santuoka laikoma nutraukta teismo sprendimui įsiteisėjus.

Ką teismas sprendžia dėl vaikų, išlaikymo ir turto?

Skyrybų byloje nepakanka parašyti, kad kartu nebegyvenate. Jei yra nepilnamečių vaikų ar bendro turto, reikia aiškiai suformuluoti, kaip turėtų būti išspręstos santuokos nutraukimo pasekmės.

Vaikų gyvenamoji vieta

Vertinami geriausi vaiko interesai, faktinė priežiūra, ryšys su abiem tėvais, gyvenimo stabilumas ir kitos individualios aplinkybės.

Bendravimo tvarka

Gali būti nustatomos įprastų savaičių, savaitgalių, atostogų, švenčių, nuotolinio bendravimo ir vaiko perdavimo sąlygos.

Vaikų išlaikymas

Išlaikymo dydis nustatomas pagal vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Prireikus gali būti prašoma laikino išlaikymo.

Turtas ir paskolos

Vertinama nuosavybės kilmė, įsigijimo laikas, kreditorių interesai, likę įsipareigojimai ir galimi nukrypimo nuo lygių dalių pagrindai.

Jeigu byla gali užtrukti, galima prašyti laikinųjų apsaugos priemonių: laikinai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, bendravimą, išlaikymą, naudojimąsi turtu ar taikyti turto apsaugą. Kuri priemonė tinkama, priklauso nuo konkrečios rizikos.

Daugiau skaitykite: skyrybos su vaikais Lietuvoje ir turto dalybos po skyrybų.

Kas nutinka, jei sutuoktinis slapstosi, gyvena užsienyje ar ignoruoja dokumentus?

Ryšio nebuvimas nėra tas pats, kas teisinė kliūtis nutraukti santuoką. Vis dėlto teismas negali paprasčiausiai ignoruoti kitos šalies procesinių teisių – turi būti atlikti teisės aktuose numatyti dokumentų įteikimo veiksmai.

  • Jeigu žinoma gyvenamoji vieta užsienyje, dokumentų įteikimas gali trukti ilgiau.
  • Jeigu adresas nežinomas, gali reikėti papildomų duomenų paieškos ar kitų procesinių įteikimo būdų.
  • Jeigu tinkamai informuotas sutuoktinis nepateikia procesinių dokumentų arba neatvyksta, teismas sprendžia, ar bylą galima nagrinėti jam nedalyvaujant.
  • Melagingai nurodyti, kad sutuoktinio vieta nežinoma, negalima – tai gali sukelti rimtų procesinių pasekmių.

Formuluotė „jis neatsiliepia, todėl teismas išskirs automatiškai“ yra klaidinga. Procesas gali tęstis, tačiau pirmiausia turi būti tinkamai išspręstas informavimo ir dokumentų įteikimo klausimas.

Kiek trunka ir kainuoja skyrybos be sutikimo?

Vieno visoms byloms tinkamo termino nėra. Proceso trukmę lemia pasirinkta procedūra, dokumentų kokybė, ginčijamų klausimų skaičius, turto vertinimas, kreditorių dalyvavimas, vaikų situacija, dokumentų įteikimas užsienyje, ekspertizės ir šalių procesinis elgesys.

Bylose dėl sutuoktinio kaltės teismas tam tikrais atvejais gali nustatyti iki šešių mėnesių terminą susitaikyti. Tačiau nagrinėjant prašymą pagal CK 3.55 straipsnį Civiliniame kodekse numatytos taikinimo priemonės netaikomos.

Išlaidas gali sudaryti žyminis mokestis, dokumentų parengimas, teisinė pagalba, turto vertinimas, vertimai, dokumentų įteikimas užsienyje ir kitos konkrečiai bylai reikalingos išlaidos. Todėl tiksliai kainą galima įvertinti tik žinant pareikštinus reikalavimus.

Ar būtinas advokatas?

Advokato dalyvavimas kiekvienoje skyrybų byloje nėra automatiškai privalomas. Asmuo gali rengti ir teikti dokumentus pats. Vis dėlto ginčas dėl kaltės, nepilnamečių vaikų, didelės vertės turto, verslo, būsto paskolos ar turto slėpimo dažnai reikalauja išsamesnio teisinio pasirengimo.

Prieš nusprendžiant, ar dokumentus rengti savarankiškai, verta perskaityti straipsnį „Ar būtinas advokatas skyryboms?“.

Dažniausios klaidos, kurios pailgina procesą

  • Pasirenkamas netinkamas santuokos nutraukimo pagrindas arba procesinė forma.
  • Praleidžiamas privalomosios mediacijos etapas, kai jis konkrečiame ginče būtinas.
  • Neišsprendžiami visi privalomi klausimai dėl vaikų, išlaikymo ar turto.
  • Pateikiami emocingi kaltinimai, bet trūksta teisiškai reikšmingų faktų ir įrodymų.
  • Nenurodomi kreditoriai, paskolos arba tikroji turto sudėtis.
  • Manoma, kad kitos šalies tylėjimas reiškia automatinį ieškinio patenkinimą.

Nežinote, kurį kelią pasirinkti?

Trumpai aprašykite situaciją: kiek laiko gyvenate atskirai, ar turite nepilnamečių vaikų, bendro turto, paskolų ir dėl ko sutuoktinis nesutinka. Įvertinsime, nuo kokio žingsnio racionaliausia pradėti.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar sutuoktinis gali uždrausti man išsiskirti?

Ne. Jo nesutikimas gali pakeisti proceso formą ir padaryti bylą sudėtingesnę, tačiau pats savaime nesuteikia teisės neribotai blokuoti santuokos nutraukimą.

Ar vienerius metus būtina gyventi atskirai?

Daugiau kaip vienerių metų gyvenimas skyrium yra viena iš CK 3.55 straipsnyje nurodytų sąlygų santuokai nutraukti vieno sutuoktinio prašymu. Tačiau ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės yra kitas teisinis kelias, todėl vienos taisyklės visoms situacijoms nėra.

Ar privaloma mediacija, jei sutuoktinis vis tiek nesutiks?

Šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena, privalomąją mediaciją paprastai reikia inicijuoti prieš teismą. Kitos šalies atsisakymas dalyvauti nereiškia, kad ji gali visam laikui užkirsti kelią kreiptis į teismą.

Ar teismas gali išskirti, jei sutuoktinis neatvyksta?

Tam tikrais atvejais byla gali būti nagrinėjama nedalyvaujant tinkamai informuotai šaliai. Tačiau neatvykimas savaime nereiškia automatinio sprendimo – teismas vertina dokumentų įteikimą, neatvykimo priežastis ir pateiktus įrodymus.

Ar galiu pateikti dokumentus internetu?

Taip, daugelį procesinių dokumentų galima pateikti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą e.teismas.lt. Tai nereiškia, kad visas procesas būtinai vyks be posėdžio – sprendimą dėl bylos nagrinėjimo formos priima teismas.

Ar teismas būtinai dalys visą turtą?

Nutraukiant santuoką paprastai turi būti išspręsti bendro turto klausimai, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, pavyzdžiui, kai turtas jau padalytas notarine tvarka. Svarbu nurodyti ir bendrus įsipareigojimus bei kreditorius.

Ką daryti, jei sutuoktinis persigalvoja ir sutinka?

Jeigu pavyksta susitarti dėl visų santuokos nutraukimo pasekmių, galima vertinti galimybę procesą užbaigti taikiau. Susitarimas gali būti pasiektas ir mediacijos metu.

Susijusi informacija